Skip to Content

Šeivamedis - mitologija ir nauda

2025 m. sausio 3 d. pagal
Giedrius Kaukas

Šeivamedis (lotyniškas pavadinimas Sambucus nigra) yra augalas, kuriam nuo seno priskiriamos mistinės ir magiškos savybės bei mitologinė reikšmė.

Šeivamedis giliai įleidęs šaknis Europos tautų folkloro tradicijose, ypač Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Skandinavijos. Šiuose regionuose šeivamedis dažnai buvo laikomas šventu, jį supo daugybė mitų ir prietarų. Buvo manoma, kad medyje gyvena dvasios, jam buvo priskiriamos stiprios apsauginės savybės. Tačiau buvo taip pat tikima, kad šeivamedis yra dvejopos prigimties: jis gali apsaugoti nuo piktųjų dvasių, bet, jeigu negerbiamas, taip pat gali priglausti ir tamsiąsias jėgas. Daugelyje kultūrų buvo manoma, kad nukirsti šeivamedį yra labai pavojinga, nes buvo tikima, kad jame gyvenanti dvasia atkeršys kiekvienam, kuris pakenks jos medžiui. Šis tikėjimas buvo ypač stiprus Vokietijoje, kur šeivamedis buvo laikomas senoviniu namų saugotoju, galinčiu atbaidyti piktavališkas jėgas, pavyzdžiui, raganas ar piktąsias dvasias.

Be mistinių asociacijų, šeivamedžio uogos ilgą laiką buvo naudojamos liaudies medicinoje, ypač Europoje. Buvo manoma, kad šeivamedžio uogos ir žiedai turi stiprių gydomųjų savybių. Šeivamedžio uogos buvo naudojamos įvairioms ligoms gydyti – tokioms, kaip peršalimas, gripas ir įvairios kvėpavimo takų ligos. Jo gydomoji vertė buvo ypač vertinama tokiose šalyse kaip Vokietija ir Italija, kur dažnai buvo naudojami šeivamedžio sirupai ir ekstraktai.

Šeivamedis buvo laikomas gydomuoju augalu ir dėl jo sąsajų su dieviškuoju ir antgamtiniu pasauliu. Žmonės tikėjo, kad augalas turi apsauginių galių ne tik nuo dvasių, bet ir nuo fizinių ligų. Pavyzdžiui, senovės Vokietijoje šeivamedžio uogos dažnai būdavo laikomos ligonių namuose, kad apsaugotų nuo ligų ir infekcijų. Iš jo uogų buvo gaminami mišiniai, kurie, tikėta, valo organizmą ir atkuria pusiausvyrą, veikia kaip apsauga nuo fizinių ir dvasinių negalavimų.

Šeivamedžio naudojimas gydymo tikslais taip pat sietas su magija. Daugelis žmonių tikėjo, kad šeivamedžio uogos gali būti naudojamos gėrimuose ir keruose, siekiant išgydyti ne tik fizines, bet ir dvasios ligas. Manyta, kad šeivamedžio uogos padeda žmonėms atsikratyti neigiamos energijos ir blogos įtakos. Šis įsitikinimas buvo plačiai paplitęs Europos kaimo bendruomenėse, kur žmonės, norėdami išlaikyti savo sveikatą, kliovėsi liaudies medicinos ir magiškų ritualų galia.

Europos mitologijoje šeivamedis taip pat laikytas tarpininku – slenksčiu, vartais tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių. Ši šeivamedžio savybė ypač stipri keltų ir skandinavų mitologijose. Keltų tradicijose šeivamedis buvo siejamas su požemio pasauliu ir mirties deive Hekate. Buvo tikima, kad šeivamedžio medis gali būti kanalas mirusiojo sieloms, padedantis joms pereiti į pomirtinį pasaulį. Skandinavų mitologijoje šeivamedis buvo laikomas ir apsauginiu medžiu, ir perėjimo simboliu. Šalia laidojimo vietų kartais buvo sodinami šeivamedžiai, kurie, kaip manoma, apsaugo mirusiųjų sielas ir nukreipia jas į kelionę į pomirtinį pasaulį.

Taip pat buvo manoma, kad šeivamedžio uogos turi įvairių magiškų savybių, ypač susijusių su apsauga, meile ir vaisingumu. Viduramžių Europoje šeivamedžio žiedai dažnai buvo naudojami meilei pritraukti ar vaisingumui didinti, nes jie buvo siejami su Venera, meilės deive. Šeivamedžių amuletus nešiojo kaip apsaugą nuo piktųjų dvasių, žaibo ir raganavimo. Kai kuriose europietiškose tradicijose buvo manoma, kad raganos negali prisiartinti prie šeivamedžio nepatirdamos baisių pasekmių. Kai kuriuose regionuose žmonės sodindavo šeivamedžius aplink savo namus, kad apsisaugotų nuo raganų, manydami, kad antgamtinės medžio savybės neleis į vidų patekti piktosioms jėgoms.

Nors daugelis senovės mitų ir magiškų įsitikinimų, susijusių su šeivamedžiu, laikui bėgant išnyko, augalo gydomoji ir simbolinė svarba nesumažėjo. Šiandien šeivamedžio uogos ir toliau naudojamos liaudies medicinoje, ypač dėl imunitetą stiprinančių ir antivirusinių savybių. Jis dažnai naudojamas sirupams, arbatoms ar papildams gaminti, ypač peršalimo ir gripo gydymui ar profilaktikai.

Kuo šeivamedis iš tiesų pasižymi?

Galbūt seniau šeivamedžiui buvo priskiriamos ir magiškos apsauginės savybės, tačiau šiuolaikinis mokslas taip pat turi ką pasakyti apie šeivamedžio naudą žmogaus organizmui ir sveikatai. Šeivamedžio uogos yra turtingos vitaminais, ypač vitaminu C, kuris palaiko imuninę sistemą ir padeda kovoti su infekcijomis. Taip pat jose yra vitaminų A, B grupės vitaminų (pvz., B6) ir antioksidantų, tokių kaip flavonoidai, pavyzdžiui, antocianinai, kurie skatina širdies sveikatą ir mažina uždegimus. Šeivamedžio uogos yra labai vertinamos dėl savo antivirusinių savybių, ypač prieš peršalimą ir gripą. Jos padeda stiprinti imuninę sistemą, palengvina kvėpavimo takų infekcijų simptomus ir gali sutrumpinti ligos trukmę. Be to, juodosios uogos turi daug skaidulų, palaiko gerą virškinimo sistemos būklę, turi priešuždegiminių ir priešvėžinių savybių, todėl yra natūralus vaistas.

Yra daug mokslinių straipsnių, nagrinėjančių naudingąsias šeivamedžio savybes, o vaistinėse nesunkiai rasite maisto papildų, skirtų imunitetui stiprinti, pagamintų iš juodojo šeivamedžio uogų.

Tačiau, kaip ir kiekvienas vaistinis augalas, šeivamedis pasižymi ne tik nauda, bet ir pavojais. Šeivamedžio lapuose, šakose, žievėje, neprinokusiose uogose yra toksinės medžiagos - cianogeninių glikozidų, kurie virškinimo metu virsta nuodinga medžiaga - cianidu. Didelio kiekio neprinokusių šeivamedžio uogų vartojimas gali sukelti pykinimą, vėmimą ir viduriavimą. Siekiant išvengti toksiškumo, šeivamedžio uogas reikia virti ir perdirbti į sirupus, uogienes ar arbatas, nes karštis neutralizuoja kenksmingus junginius. Visada įsitikinkite, kad naudojate prinokusias, tinkamai paruoštas šeivamedžio uogas ir venkite valgyti sėklas ar kitas žalias augalo dalis. Šeivamedžių žiedai ir prinokusios tinkamai karščiu apdorotos uogos toksinių medžiagų neturi ir juos galima saugiai vartoti.

O GERŲ METŲ ūkyje mums labiausiai patinka lietuviškieji mitai apie šeivamedžius. Anot lietuvių tautosakos, po šeivamedžiais gyvena kaukai – mitinės būtybės, nešančios namams gausą ir palaimą. Smagu žinoti, kad šalia namų auga net 800 namų geriesiems kaukams priglausti.

Gamindami produktus iš šeivamedžių žiedų, rūpestingai nukarpome visus žiedkočius, palikdami tik kvapniuosius žiedelius, o uogas tinkamai pakaitiname, kad visi sirupai ir vynai būtų ne tik skanūs, bet ir saugūs.

Daugiau informacijos apie šeivamedžius galite surasti:

https://www.sciencedirect.com/search?qs=elderberry

https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1527266/libertas-klimka-apie-juoduogio-seivamedzio-nauda

https://lt.wikipedia.org/wiki/Juoduogis_%C5%A1eivamedis

https://botanika.vdu.lt/aktualijos/juoduogis-seivamedis-gydantis-saugantis-puosiantis

 

 

Giedrius Kaukas 2025 m. sausio 3 d.
Share this post
Žymos
Archyvuoti